- sintulys
- sintulỹs sm. (3b) DŽ 1. IM1848,26, J.Jabl, Š, BŽ314, NdŽ, Šv, Žr, Plt sintis, dusulys: Ans karkuoja, kad sintulỹs apninka J. Siñtulį turia, nepadūksuo[ja] Grd. Sintulỹs kankina, oro trūksta Kv. Sintulỹs gatavai baigia mane smaugti Šv. Jau turbūt siñtulį kumelė įgavo Užv. 2. scom. DūnŽ kas su dusuliu, dusulingas: Sintulỹs žmogelaitis, dvasią tik gaudo Pj. Sintuliáms reik sergėtis dulkių J. Aš su jumis nepaspėsu eiti, toks sintulỹs Vvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.